Magiški daiktai

Burtininkų šachmatai.
Burtininkų šachmatai skiriasi nuo realių šachmatų tik tuo, kad jie yra animuoti, t.y. tarsi gyvi.Žaidėjai turi tik pasakyti figūroms, į kurį langelį joms reikia judėti, ir figūros paklūsta komandoms. Kai žaidėjo figūra turi „nukirsti“ priešininko figūrą, sudaužo priešininko figūrą į gabaliukus. Žinoma, kadangi figūros gali būti paveldimos arba paskolinamos, figūros po žaidimo atsistato į pradinę padėtį. Ronis turėjo šachmatus, paveldėtus iš dėdės Bilijaus, o Haris pirmą kartą žaidė su Semo Finigano figūrom. Vėliau Haris gavo figūras iš papliaušos per pirmasias Kalėdas Hogvartse. Kulminaciniuose „Hario Poterio ir Išminties akmens“ skyriuose, Haris, Ronis ir Hermiona tampa šachmatų žaidėjais taip rizikuodami savo gyvybėmis.

Horokrusai.
Horukrusas yra daiktas, kuriame žmogus paslepia dalį savo sielos. Tada, net jei tavo kūną kas užpuola ar sunaikina, tu nemiršti, nes dalis tavo sielos lieka žemėje nepaliesta. Norint į Horokrusą įdėti savo sielos dalį, reikia nužudyti žmogų. Žmogžudystė perplešia sielą. Burtininkas, norintis sukurti Horokrusą, šituo pasinaudoja savais tikslais: atplyšusiąją dalį jis uždaro kokiame nors daikte, kurį pasirenka Horokrusu.

Laiko atsuktuvas.
Laiko atsuktuvas - tai nedidelis, sidabrinis laikrodis, nešiojamas ant kaklo. Tai labai galingas ir pavojingas magiškas daiktas, kuris tiesiogine prasme atsuka laiką burtininkui, turinčiam laiko atsuktuvą, tiek valandų, kiek kartų apverčiamas smėlio laikrodis.
Faktai apie laiko atsuktuvą:
* Hermiona, gavusi laiko atsuktuvą iš prof. Makgonagal, naudojo prietaisą trečiaisiais mokslo metais ir per dieną galėjo lankyti kelias pamokas vienu metu.
* Hermiona ir Haris trečiųjų mokslo metų pabaigoje pasinaudojo laiko atsuktuvu norėdami grįžti kelias valandas atgal ir išgelbėti hipogrifą Kietasprandį ir Sirijų Bleką.
* Laiko atsuktuvus vėliau pradėjo kontroliuoti Magijos Ministerija.
* Laiko atsuktuvai yra pavojingi tuo, kad yra didelė rizika susitikti savo realų kūną praeityje ir jį mirtinai išgąsdinti. Tad Laiko atsuktuvų išdavimą kontroliuoja Ministerija.

Minčių koštuvas.
Minčių koštuvas - negilus akmeninis dubuo, kurio kraštai išrašyti paslaptingais ženklais ir runomis. Jame laikomi žmonių prisiminimai, kurie užpildo visą dubenį ir skleidžia sidabrinę spalvą. Prisiminimus gali pažiūrėti kiekvienas, tereikia tik burtų lazdele paliesti sidabrinę masę, esančią Minčių koštuve. Minčių koštuvas leidžia dalyvauti prisiminimuose, o ne žiūrėti į juos iš šono. Į Minčių koštuvą galima dėti ne tik savo, bet ir kito žmogaus prisiminimus.
* Pirmą kartą Minčių koštuvą Haris rado Dumbldoro kabinete ir netikėtai buvo „įtrauktas“ į vieną teismo posėdį, kuriame dalyvavo Dumbldoras.
* Dumbldoras laikė Minčių koštuvą savo kabinete juodoje dėžėje ir, kai susikaupdavo daug minčių, jis jas įdėdavo į Minčių koštuvą. Jo teigimu, tokias mintis lengviau susieti ir analizuoti.
* Sneipas Minčių koštuvą pasiskolino, kai mokė Harį Oklumantijos bijodamas, kad Haris gali įsiskverbti į jo prisiminimus. Tačiau netikėtai Sneipui teko palikti Harį vieną kabinete, ir Haris „apsilankė“ viename iš Sneipo prisiminimų.
* Trimitas Dumbldorui davė sugadintus ir pakoreguotus prisiminimus - kai kuriose vietose vaizdas mirgėjo ir nebuvo galima suprasti, kas vyksta.
* Minčių koštuve esančiuose prisiminimuose galima matyti save patį - gyvą ir realų.
* Šeštaisiais Hario mokslo metais Dumbldoras skyrė jam privačias pamokas, kurių metu Minčių koštuve rodė Hariui savo prisiminimus apie Tomą Ridlį, kad šis geriau pažintų savo priešininką ir žinotų jo silpnybes bei jėgą.

Neregimasis apsiaustas.
Haris Poteris turi apsiaustą, kuris skiriasi nuo paprastų. Juo apsivilkęs tapsi nematomas, bet niekur nepradingsi. Apsiaustas gali būti panaudotas ir kaip sekimo priemonė, ir kaip galimybė pasislėpti nuo įkyrių žvilgsnių, kurie Harį ypač vargino.
Poteris padedamas apsiausto dažnai sekdavo Draką Smirdžių, slapstydavosi nuo įkyraus Hogvartso mokyklos ūkvedžio Filčo, eidavo į Kiauliasodį (į miestelį esantį netoli Hogvartso), ir kitaip linksmindavosi.

Portretai.
Hogvartso koridoriai yra nukabinėti magiškais, judančiais paveikslais bei portretais. Kaip kurie iš portretų ką nors slepia (įėjimus į bendruosius kambarius, slaptus koridorius ir pan. ), ar nuveda į kokią nors slaptą vietą. Statulos taip pat yra labai svarbios, jos yra ne tik puošmenos, bet jos slepia slaptus išėjimus iš pilies. Haris Poteris pasinaudojo senos raganos statula ir taip išsmuko į Kiauliasodį. Iš Hogvartso veda septyni slapti išėjimai, tačiau vieninteliai, kuriai dar galima pasinaudoti yra Gluosnis Galiūnas bei senoji ragana.

Šlovės ranka.
Nemalonus daiktas, kurį naudojo Drakas Smirdžius knygoje „Haris Poteris ir Netikras princas“. Ji buvo anksčiau sutikta knygoje „Haris Poteris ir Paslapčių kambarys“, kai Drakas ir jo tėvas Liucijus Smirdžius apsilankė Berdžino ir Berkso Juodosios magijos parduotuvėje Mušeikų skersgatvyje. Tada Liucijus neleido Drakui jos įsigyti sakydamas, kad tai - įprastas vagių įrankis. Tai yra didelė susiraukšlėjusi ranka pastatyta ant pagalvėlės parduotuvėje. Kai joje yra įstatyta žvakė, ji šviečia tik rankos savininkui. Knygoje „Haris Poteris ir Netikras princas“ ja pasinaudojo Drakas, išeidamas iš Paslapčių kambario. Taip jis pabėgo nuo Ronio ir kitų Dumbldoro kariaunos narių, nors buvo pabėręs Staigaus užtemimo miltelių.

Vizlių laikrodis.
Landynėje kabo laikrodis, kurio tikriausiai niekas kitas neturi. Jis ypatingas tuo, jog vietoj valandų yra užrašytos vietovės (mokykla, darbas, kvidičas, kalėjimas, sodas, mirtinas pavojus ir t.t.), o rodyklių yra ne dvi, o aštuonios - tiek, kiek šeimoje narių (Fredis ir Džordžas ant vienos rodyklės). Šios rodyklės rodo kiekvieno šeimos nario buvimo vietą. Grįžus Voldemortui visos rodyklės rodė tą pačią vietą - „Mirtinas pavojus“, mat visi burtininkai turėjo būti budrūs, nes žinojo, jog bet kada jiems gali grįsti pavojus. Rodyklės akimirką nukrypdavo prie kitos viets, pvz. „Kelyje“, tačiau greit grįždavo prie „Mirtinas pavojus“.

šaltinis - www.hogvartsas.lt