Staliukai

Chuck numetęs paltą ant pakabos nuėjo prie preikystalio. Persimetęs keliais žodžiais su barmene pasiėmė punšo ir užkandžių. Išsirinko staliuką pačiame kampe, prie lango. Atsisėdęs paragavo gerimo. Kaip mat sušilo. Atsivertęs knygą pradėjo kažką nuo jos rašytis į pergamentą,

(( šiaip aš patarnauju, nerašyk už savininkus :DD))

Džesis nužvelgė vaikinuką, kuris jam buvo jau matytas, knyga kurią jis laikė irgi buvo matyta...

(( Tai kad nerašau už savininkus, teisiog atėjau ten, kur buvo tuščia :) ))

( barmenė tas pats kas savininkas nu krč, tiek to))

((vistiek nesupratai ką noriu pasakyti. Na, nesvarbu, nepradėsim juk ginčytis. :D))


Chuck sedėjo ranka pasirėmęs galvą, akys sparčiu tempu bėgiojio iš kairės į dešinę, nuo vienos eilutės prie kitos. Tebeskaitydamas siekė ranka punšo, bet pakėlės stiklą pastebėjo, kad šis visiškai tuščias. Sustojęs skaityti pakėlė akis į jį aptarnavusį vaikinuką. Nuėjęs prie prekystalio užsisakė dvigubą kavos su grietinėle. Ir tik paėmęs į rankas puoduką pastebėjo jog už prekystalio stovėjo ne kas kitas, kaip šeštakursis iš Grifų Gūžtos. Nustebusiu žvilgsniu pasižiūrėjęs tarė:
-O, sveikas, Džesi. Atlesik, nepastebėjau. - Lengvu mostu padėjo kavą ant prekystalio. - Dabar mintys sukas tik apie vieną. Gal norėtum prablaškyt? Eime, pasiimk kavos, sėskis prie manęs, išgersim. Vaišinu.
Nelaukęs atsakymo Chuck pasiėmęs savo kavą nuėjo atgal prie staliuko.

(( aš ne iš Švilpynės o iš Grifų gūžtos :DDD)))

Džesis šyptelėjo.
- Sveikas,- tarstelėjo. Jis žvilgtelėjo į nueinantį vaikinuką, pasiemė kavos puodelį ir nuėjo link staliuko kur jau sėdėjo Chuck'as. Jis atsisėdo ir paragavo kavos, ji buvo skani kaip niekad, atsigėrė dar ir tarė:
- Tai kaip sekas? Kodėl vienas?

Jessica atėjo. Apsidairiusi pamatė Chuck. Šyptelėjo. Pamačiusi laisvą staliuką už Chuck, nužingsniavo. Praeidama pro vaikinuką, mirktelėjo, parodidama, kad ji nieko prieš jei jis prieis.

Nužvelgęs įėjusią dailią jauną merginą nusišypsojo jai.
-Kaip mantai, puikiai - atsakė Džesiui. - Vienas, nes ieškau štai tokios kompanijos.
Linktelėjo galva, parodydamas į už jų sedėjusią Jessicą.
Neskubėdamas išgėrė paskutinį gurkšnį kavos. Susimetė knygą ir pergamentus į kuprinę.
-Na, vėliau pasimatysim, tikiuosi nieko prieš, - mirktelėjes akytem atsistojo. Ir neskubėdamas nuėjo prie Jessicos, užsimetęs kuprinę per petį.
Godžiai žvilgsniu įsisiurbęs į jos akis paklausė:
-Nieko prieš, jei sestelėsiu? - smagiai nusišypsojęs klestelėjo į kėdę šalia. - Dar nieko neužsisakei? Kuom galėčiau pavaišint? - neslėpdamas susižavėjimo kalbėjo Chuck.

[[tai žinau, gi niekur neminėjau, kad esi jaunesnė. O frazė "jauna, daili panelė" tik pasako, jog nesi kokia senutė 78 metų ;D]]

Chuck linktelėjo Jessicai. Lyg užsisvajojęs nuėjo prie padavėjo Džesio.
-Jei gali, duok dar vieną kapučino ir hm.. - truputį pasvarstė akimis begiodamas per meniu. - Ir man šokolado skonio kavos. Dar dvi porcijas karamelinių pyragų su graikiniais riešutais.
Susimokėjęs viską pasiemė ir nusinešė atgal prie staliuko. Atsargiai padėjęs kapučiną ir pyragą prieš Jessicą tarė:
-Vašinkis, tikiuosi išrinkau skanų pyragą. Išties, dar nesu čia jokių pyragų valgęs per visus mokymosi metus.
Trumpai nusijuokęs atsisėdo. Gurkštelėjo savo kavos. Pakėlė akis į Jessicą.
-Gal nesupyksi, jei pokalbį pradėsiu pasakydamas, jog labai norėčiau sužinoti apie tave šį tą daugiau. - Šyptelėjo.

Džesis pateikęs užsakymą, nuėjo už prekystalio darbuotis su kasdieniniais darbais.

- Ačiū,- Jessica linktelėjo.- Tą pati galėčiau pasakyti apie save. Ką norėtum sužinoti?- Paklausė žiūrėdama Chuck į akis. Bandė iššifruoti ką jos slepia.

Chuck lėtai sunėrė rankas. Svajingai nusišypsojo.
-Na, viską, pradedant tavo vaikyste ir laisvalaikiu Hogvartse. - Nęsupratęs pasakė logiškai ar ne dar pridūrė - Taip pat, man labai knieti sužinoti, ar turi vaikiną?
Lyg niekur nieko pažvelgė į savo rankas, pamaišė kavą kaltindamas save už tokį įžulumą ir vildamasis neigiamo atsakymo.

Chuck Jessicai neatsakius į paskutinį klausimą, apsimetė, kad to net nepastebėjo. Pasukiojęs puoduką pradėjo:
-Na, mano mama dirba mokykloje, ANJM mokytoja. Sarah. - lėtai gurkštelėjo kavos. - O apie tėva kaip ir nieko nežinau. Nesuprantu kodėl dar mamos nieko neišklausinėjau apie jį. - Minutėlę pamąstė. - Bijau matyt, kad jai gali būti skaudu. Nors kas čia žino kaip ištikro yra.
Nusišypsojęs Chuck pakelė akis į Jessicos. Bandė atspėti apie ką ši mąsto.

Chuck kažkodėl jautė keistą, bet tvirtą pasitikėjimą šia mergina. Išgirdęs klausimą ramiai atsilošė kėdėje. Trumpai pagalvojęs tarė:
-Na, dabar man labai patinka čia sedėti su tavimi, šnekučiuotis ir gerti kavą. - labai nuoširdžiai nusišypsojo.

Dzeimsas atejo prie staliuko ir pamates Jessica jis susigraudino ir atsisedo ir lauke kol ateis padavejes.

Dzeimsas nuejo paklause Jessicos:
-Gal gali biski nueiti nuo stalelio,- ir lauke atsakymo.

-Sveika,- atsake Dzeimsas ir paprase Chuck palikti mus vienus:
-Gal gali biski palikti mus vienus?,- paklause.

Džesis jau ketino prieiti prie stalelio, tačiau priėjo prie Džeimso ir tarė:
- Jūs užsisakysite ką nors?

-Taip noreciau alaus ir keptos duonos,- atsake Dzeimsas.