"Ji"

Subject: "Ji" 11/1/2010, 09:04

Mano pasakojimai nelabai kam patinką, bet man rašyt, kartais, kaip užeina laabai patinką. Tai rėžkit savo kritiką.!!
"Ji"
I dalis.
-Kaip ji drįsta...!?- rėkiau aš sėdėdama ant lovos. Mes su Sylva sėdėjom
pas Evą, ir gurkšnojom arbatą.
-Ech,- atsiduso Eva,- nekreipk tu į ją dėmesio, pati ji kalėėė...-
paskutinį žodį ji nutęsė, aš pamačiau kaip Eva su Sylva susižvelgė.
-Kas yra?- paklausiau aš, kažkokiu keistu balsu.
-Na...-tarė Eva. Kaip Eva pradeda šnekėt žinau, kad nieko gero nelauk, ji
visada sako tiesa, kad ir kokia ji būtų.- Liucė, na kaip tu ja vadini- ‚višta“
sakė šiokia tokia tiesaa...- aš norėjau prieštarauti, bet Eva manę užtildė,-
paskutiniu metu tu labai pasikeitei, pasidarei tikra kalėė...
-Aš?- nestebusi paklausiau. Kaip jos gali, mes geriausios draugės nuo
penkių metų, o ji šitaip...?- K..kaip jūs galit?
-Paprastai,- jau išsidrąsinusi varė savo Eva,- Vaikinus keiti kaip kojines,
kiekvieną savaitę kitas, visa mokykla ant tavęs stumia, sako, kad tu pasileidėle
ir t.t.
Aš buvau apstulbusi, niekada netikėjau, kad geriausia draugė taip galėtų,
ir niekad netikėjau, kad visi taip šneka. Aš nesu kalė... nu tai kas, kad kartais
permiegu su vienu kitu. Pastaruoju metu, tai pradėjau daryti tikrai gana
dažnai.
Sylva atrodė šiek tiek susikrimtusi, ji man biškį pavydėdavo, kad į mane
vaikinai kreipė daugiau dėmesio, bet Evai ant jų buvo nusispjaut. Po ilgos
tylos Sylva tarė:
-Na, Eva, nereikėjo taip žiauriai.- ir žvilgtelėjo į manę. Mano akys buvo
pilnos ašarų, todėl aš greit nusisukau, nenorėjau, kad jos pamatytų mane
verkiančią.
-Ką jau žiauriai,- toliau varė Eva- ji juk tokia, reikia kada nors pasakyti
tiesa. Taip Solveigą tu kalė!!- aš taip staigiai atsistojau, kad parverčiau
puodelį arbatos, sekundėle žiūrėjau į Evą, tada priėjau ir trenkiau jai į
žandą. Eva norėjo man trenkti atgal, bet aš pabėgau. Užsidėjau batus,
užsimečiau striukę ir išbėgau į lauką. Lauke buvo šaltą, siautė pūga, snigo,
pūtė stiprus vėjas. Aš užsidėjau kapišoną ir paspartinau žingsnį. Eidama
galvojau apie Evą. Niekada iš jos šito nesitikėjau, ji buvo tokia žiauri.
Nedaugelis būtų išdrįsę taip tiesiai šviesiai viską išrėžt, bet ne jai būtinai
reikėjo tai padaryti. Vadinasi draugės nuo mažens...? Eidama nesusilaikiau prunkštelėjau. Stotelėje, sėdėjo nemažai vaikinų. Pro juos stengiausi praeit kuo
greičiau. Vienas sušvilpė ir tarė:
-Žiūrėk čia ta, kur su visais duodas,- visi nusižvengė. Aš atsisukau ir
išrėžiau:
-Žiūrėk čia tas, kur visiems duoda p***,- visi liko apstulbę ir neteko amo.
Iškėlus galvą aš nuėjau toliau. Ne jau visi iš tikro taip šneka? Kad aš kalė?
Negali būt. Netikiu, čia gal taip koki Evos pažįstami ir ji jiems apie mane
papasakojo. Taip ir bus, nusprendžiau.
Netrukus aš jau sėdėjau savo jaukiame kambaryje ir gurkšnojau arbatą.
Suskambo telefonas. Sylva parašė, kad ji tikrai taip nemano ir nenori su manim
pyktis. Aš nežinojau ką atrašyt, iš vienos pusės aš norėjau su bendraut iš
kitos ne. Ji nelabai norom mane užstojo prie Eva ir tik pora žodžių...
Parašiau, kad ateitų išgert arbatos, pasišnekėsim.
Nulipau į apačią ir išploviau indus, tėtis visada labai pykta jai jų
neišplaunu, o kur jau jo geroji dukrelė Sandrutė plaus indus. Ji visą dieną
sėdi prie kompiuterio, jos akiniai jau, net nepanašūs į akinius, tikri
žiūronai. Išplovus indus, nuėjau iki Sandros ir pasakiau, kad pas mane ateis
Sylva. Ji sumurmėjo kažką neaiškaus ir toliau įsisiurbė į kompiuterio ekraną.
-Ir, Sandrą,- piktai pasakiau- nedrįsk trukdyt.- tada užtrenkiau duris. Ji
dažnai darydavo nesąmones, kaip aš su draugėm sėdėdavau kambarį. Ji tokia
mažvaikė, jai tik dešimt. Nulipau į apačią, ir tada suskambo durų skambutis.

Guest

:yes: grazu

Subject: Re: "Ji" 15/1/2010, 07:40

Hmmm...Gal visai neblogai :]

Guest

Man patiko grazus

» "Nekenčiu gyventi"
» "Mija"
» ,,Gyvenimo tamsa"